2011 m. vasario 26 d., šeštadienis

Baltosios naktys Sankt Peterburge / Белые ночи в Санкт-Петербурге












Svajonė aplankyti šį miestą buvo tokia stipri, kad niekas, nei vyras, nei mama nesugebėjo manęs nuo jos atkalbėti. Mama bandė paprotinti, kad besilaukianti moteris negali sau leisti elgtis šitaip neprotingai ir vykti į tokią kelionę rizikuodama savo ir vaikelio sveikata. Tačiau aš maniau priešingai: šis laikas atrodė pats tinkamiausias keliauti, nes juk antras trimestras, be to gerai jaučiausi, tad kodėl gi ne. Ir iš tiesų apturėjau begalę teigiamų emocijų ir estetinį pasigėrėjimą sukeliančių vaizdų.
Darbas darytas konkursui "Простые сложности" http://blog.artugolok.ru/2011/02/blog-post_18.html Mane labai suintrigavo schema - tokia paprasta ir kartu leidžianti pasireikšti vaizduotei. Taip pat naudojausi The Color Room # 46 praeitos savaitės palete. Tik su mano tempais neįsipaišiau į terminą... Kita vertus, net jei ir būčiau įsipaišius, tikriausiai nebūčiau išdrįsus pateikti savojo, ten toks darbų lygis, aš dar iki tokio nepriaugau. O paletėm jų dažnai norisi pasinaudoti, beveik visada labai įdomūs derinukai pateikiami :)

2011 m. vasario 20 d., sekmadienis

Atsargiai, bezdžionėlės!





http://www.youtube.com/watch?v=rd1dQXhgNEk

Reikėjo matyti šią dvimetę mergaitę ir keturmetį berniuką siaučiančius zoologijos sode! Norom nenorom kilo asociacijos su iš vaikystės žinomu animaciniu filmuku, kai bezdžionėlės krėtė eibes tiek namie - zoologijos sode, tiek ištrūkusios už jo ribų. Mano ir draugės mažieji nė kiek nenusileido savo prototipams, siautė, šėlo, laipiojo į pavojingas aukštumas, lakstė, kur akys mato ir kojos neša :D Tik mamoms nevisai smagu buvo - tik spėk žiūrėti, kad sprando kur nenusisuktų. O ir praeiviai stebėjosi, iš kur čia tie žvėriūkščiai, kaip nuo grandinės paleisti?

Darbo kalendorius






Ilgai planuotas padaryti ir pagaliau įgyvendintas :)

2011 m. vasario 6 d., sekmadienis

Tėčio dukrytė





Draugų šeimos, kuriose auga mergaitės ne kartą yra pasakojusios apie ypatingą tėčių ryšį su dukrytėmis. Kol pati neturėjau dukters, net neįsivaizdavau, kad tas ryšys toks akivaizdus, o jausmai abipusiai ir stebėti tą ryšį kasdien - begalinis malonumas. Juo labiau nemaniau, kad mano antroji pusė taip "ištirps" gimus dukrai :), kadangi, kai laukiausi, sakė, kad nori antro berniuko. Dabar gi, kai turi savo princesytę, kaskart grįžęs iš darbo skuba imti ją ant rankų, išbučiuoja, o jei mažoji jau lovelėj, būtinai eina pažiūrėti, kaip ji miega. Ir kasdieniai jųdviejų žaidimai ir pokalbiai tokie šilti ir jausmingi, kad bežiūrint širdis džiaugiasi.