2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis

Grožis reikalauja aukų










Prisižiūrėjusi Irmos grožių pristatau ir aš savo skrebuką darytą kaip tik jos paskelbtam konkursui. Tai fotoreportažas apie tai, kaip mama sumastė leisti skriausti savo dukrytę vardan grožio. Kad mano mergytė pasipuoštų auskariukais, tokia mintis kirbėjo jau senokai, tik galvojau tą procedūrą atlikti maždaug trimetei. Apsisprendimą lėmė draugė, kuri pasakė, kad arba dabar pradursiu, arba jau tik paauglystėj, nes nuo maždaug 2,5 vaikai nesiduoda taip lengvai visokiom intervencijom. Taigi birželio 1 dieną (beje, vaikų gynimo diena) mūsų trijulė nužingsniavo pas kosmetologę. Ašarėlių, žinoma buvo, bet skiepijama mažoji verkė kur kas labiau. Taip kad, galima sakyti, visi atsipirkom "lengvu išgąsčiu".
LO darytas pagal šią The color room spalvinę paletę http://thecolorroom.ning.com/forum/topics/palette-release-22-his-room
Iš skrepui skirtų priemonių naudojau raštuotą popierių (gamintojo nežinau) ir Coredinations asfalto spalvos popierių. Raidės Basic gray ir mano rankelėm rašytos :) "Film" krašteliai kirsti skylamušiu. Visa kita - tai, ką prikaupiau savo "atliekų" dėžutėje: Tiimari pirktos gėlytės, didžioji gėlė vaikiškas lipdukas nuo ūgio matuoklės, kampumai didžiajai nuotraukai senoviniai, iš mamos albumo "pasiskolinti". Už nuotraukos paslėptas tagiukas su aprašymu, o ta negražia virvute, užrišta ant jo pabandžiau perteikti, kaip skyrėsi ausų pradūrimas mamai, kai į ausis dviems savaitėms buvo įveriamos nieko bendro su estetika neturinčios virvutės, nuo mielų auskariukų, kurie buvo įverti dukrytei.




2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis

Gintarinio saulėlydžio pakerėta




Apie visus mūsų šeimos narius skrebukus jau esu padariusi, tik štai apsižiūrėjau, kad "sebia liubimuju" tai ir nuskriaudžiau :)) Taigi suskubau šią klaidą ištaisyti.

Dievinu saulėlydžius prie Baltijos jūros. Kai saulė tykiai tykiai paskęsta beribiuose vandens pataluose. Tokiais momentais pasijuntu tokia maža palyginus su jūros didybe. Tai primena vaikystę, kai maža eidavau su tėveliais ir seserimi saulės palydėti, kai rytais anksti eidavom į paplūdimį (tada visai nebuvome patenkintos anksti prikeltos ir vedamos prie jūros) užsiimti šiltesnės vietelės kopose, kaip bėgiodavom pakrante ir rinkdavom jūros nugludintus akmenėlius ir gintarus.

Daina panaudota mano skrebuke taip ir vadinasi - "Gintarai". Nesu Žilvino Žvagulio gerbėja, bet šita daina man be galo patinka, man ji visada panėšėjo į lopšinę. Lopšinę saulei, glaudžiančiai savo pavargusią galvą į Baltijos bangas. LO skirtas konkursui, kuriame reikėjo panaudoti dainą. Nebuvo labai lengva pastaroji tema, bet atrodo susitvarkiau :) O dabar kviečiu pasiklausyti šios nuostabios dainos (gal dar yra negirdėjusių jos ;))